„Sūduvos“ vyr. treneris V. Čeburinas: „Tikiu visais žaidėjais“

Naujasis 2017-ųjų futbolo sezonas šiandien startuoja ir Marijampolėje. Apie čempionato startą, pirmojo turo varžovus, nuotaikas mūsų ekipoje  pakalbėjome su vyriausiuoju ekipos treneriu Vladimiru Čeburinu.

Ilgai lauktas čempionatas prasideda, laukia pirmosios rungtynės savo aikštėje, prieš savus sirgalius. Ar pirmosios rungtynės turi didesnį „svorį“ ir įtaką bendram ekipos pasirodymui?

Startas – tai visuomet tam tikras jaudulys, laukimas. Kelios pirmosios rungtynės labai svarbios psichologine prasme – sėkmingai jas sužaidus, žaidėjai pasijaučia užtikrinčiau, atsiranda pasitikėjimas savo jėgomis, o tai – labai svarbu, norint įvykdyti viso sezono uždavinius. Ne veltui sakoma „gera pradžia – pusė darbo“.

Dažnai pirmenybių startas būna įdomus ir tuo, kad sezono pradžioje visos komandos kovoja su didesne energija, būna daug noro, emocijų. Kartais tuo pavyksta kompensuoti meistriškumo skirtumus, dažnokai pasitaiko ir netikėtų rezultatų. Vėliau, ilgesniame turnyriniame kelyje jau pasireiškia ir meistriškumas, ir platesnis žaidėjų pasirinkimas ir kiti niuansai.

Tam, kad sėkmingai sužaisti turnyro pradžią, dažnai prireikia ir tvirto charakterio, valios, kad  galima būtų  pakreipti žaidimą sau palankia linkme.

Pirmųjų rungtynių varžovai – neslepianti ambicijų „Jonavos“ ekipa. Paruošėte kokių nors „receptų“ prieš jonaviškius?

Be abejo, stebėjome būsimuosius varžovus, žaidėme su jais ir kontrolines rungtynes. Kaip ir kiekvienam varžovui, parengėme ir kai kurių siurprizų, atkreipėme dėmesį į taktinius jų žaidimo niuansus, svarbiausius žaidėjus. Žinoma, bandysime žaisti savo žaidimą ir diktuoti sąlygas, bet varžovo stipriųjų pusių nuvertinti nereikėtų.

Pakalbėkime apie „Sūduvą“ . Pasikeitimų tarpsezonyje buvo ir pakankamai nemažai. Prie komandos prisijungė nemažas būrys naujų žaidėjų. Kokias stipriąsias mūsų ekipos puses jūs išskirtumėte?

Visų pirma, norėčiau padėkoti klubo vadovybei, kuri įsiklausė į mūsų išsakytas mintis ir neblogai pasidarbavo komplektuojant komandą. Praktiškai kiekvienoje pozicijose turime po kelis panašaus lygio žaidėjus, o tai – didelis privalumas ilgo turnyro metu. Sveika konkurencija dėl vietos sudėtyje dar niekam nepamaišė ir yra būtina sąlyga kelti žaidėjų meistriškumą.

Tikiu savo žaidėjais – ir tais, kurie pasirodys startinėje sudėtyje, ir tais, kurie bus pasiruošę padėti ekipai bet kuriuo rungtynių momentu.

Futbolas sunkiai įsivaizduojamas be žiūrovų, palaikančių ekipas. Ką norėtumėte pasakyti Marijampolės sirgaliams? 

Mūsų aistruolius pavadinčiau tikru, pilnaverčiu dvyliktu žaidėju aikštėje. Futbolas juk ir žaidžiamas žiūrovams, būtent dėl jų žaidėjai stengiasi, atiduoda savo jėgas tam, kad pasiekti pergalę, nudžiuginti už juos „sergančius“ žmones. Visuomet smagu, kai arenoje – daug žmonių, kai komanda jaučia palaikymą tiek namuose, tiek išvykose. Padarysime viską, kad kuo rečiau nuliūdintume ir kuo dažniau pradžiugintume savo gerbėjus.