Baltarusijoje dėmesio nesulaukęs A.Gurenka naudojasi „Trakų“ suteiktu šansu

Šešis įvarčius įmušęs ir tiek pat rezultatyvių perdavimų šiame „SMScredit.lt A lygos“ sezone atlikęs baltarusis Artiomas Gurenka bando sekti savo tėvo Sergejaus pėdomis.

Nors „Trakų“ saugas rungtyniavo gimtosios šalies jaunimo rinktinėse, Baltarusijoje apie jį žinoma ne itin daug.

Grodne gimęs 22-ejų metų futbolininkas visą vaikystę praleido ten, o penktoje klasėje išvyko į sostinę, kur atstovavo „Minsk“ klubo jaunimo ir dublerių ekipoms. Vis dėlto A. Gurenkai nepavyko prasibrauti iki pagrindinės komandos, tad saugas nusprendė pakeisti aplinką.

„Gavosi taip, kad „Minsk“ klubas man dėmesio neparodė. Pasikeitė treneris, susidomėjimo nebuvo, jog ten būčiau ir norėjosi kažką pakeisti, išvažiuoti. Galbūt net palikti tam tikras šiltnamio sąlygas ir atvykti į Lietuvą. Vis tik naujas etapas, naujas gyvenimas – įdomu“, – pasakojo futbolininkas.

S. Gurenka, šiuo metu dirbantis Serbijos rinktinės trenerio asistentu, o savo geriausiais karjeros metais rungtyniavęs pajėgiose Italijos čempionato komandose, neturėjo įtakos sūnaus pasirinkimui lakstyti ant žaliosios vejos.

„Tu turi būti tik futbolininkas“, – ne, to niekada nebuvo. Tai buvo mano noras ir iš jo pusės kažkokios įtakos šiuo aspektu nebuvo. Nežinau, ar jis norėjo, jog tapčiau futbolininku, bet tokio nusistatymo nebuvo.

Charakteris mūsų panašus, bet žaidimo atžvilgiu esame skirtingi futbolininkai. Man sunku save lyginti su tėčiu, kadangi man tai buvo visą gyvenimą buvo pavyzdys ir nenoriu nieko lyginti“, – teigė A. Gurenka, kuris augo Baltarusijoje, o ne keliaudavo su tėčiu, kai šis keitė klubus.

Saugas yra patenkintas sąlygomis „Trakuose“ ir į Baltarusiją grįžti neketina: „Nebuvau ten įdomus kaip futbolininkas. Čia – manimi patikėjo, čia – suteikė šansą ir aš stengiuosi pateisinti lūkesčius.“

Reportaže – pokalbis su A. Gurenka ir jo tautiečiais – Albertu Rybaku bei Aleksandru Byčenoku.