Po traumos grįžęs L.Kochanauskas: „Per kūną bėgiojo šiurpuliukai“

Pasinaudoję didesne nei dviejų savaičių pertrauka „SMScredit.lt A lygoje“, „Trakų“ futbolininkai sužaidė kontrolines rungtynes su Utenos „Utenio“ ekipa, kurios baigėsi be įvarčių.

Didžiuliame karštyje vykusioje dvikovoje „Trakams“ neatstovavo visas būrys žaidėjų: keturi šiuo metu yra su rinktine, du – dar nepasveikę po traumų, Justinas Januševskis ką tik grįžęs iš Baltijos taurės jaunimo turnyro, kur per kelias dienas sužaidė 180 minučių.

Riteriai buvo kažkiek pranašesni, tačiau ta persvara nebuvo didelė. Galbūt, vaizdas pasikeitė antrojo kėlinio antroje pusėje, kai į priekį buvo pastumtas Donatas Šėgžda bei pirmą kartą po vienuolikos mėnesių pertraukos į aikštę žengęs Lukas Kochanauskas.

Nors puolėjas aikštėje praleido tik šešiolika minučių, tačiau per jas spėjo susikurti nuostabią progą, kuri tik per plauką nevirto įvarčiu.

Vos treneriui, pakvietus prie savęs L.Kochanauską, susirinkusi publika šaukė: „Lukai, nepersistenk“. Tačiau pastarasis taip nemoka. Kaip pats sako, jeigu ką daro – tai daro iš širdies.

„Šitos akimirkos aš laukiau nuo pirmos dienos, kai patyriau traumą. Kai treneris pakvietė, širdyje pajutau didžiulį džiaugsmą. Aišku, tai tik draugiškos rungtynės, bet svarbu kūną įvesti rimtam darbui. Patikėkite, per kūną bėgiojo šiurpuliukai“, – po pirmojo 2016 metų starto sakė L.Kochanauskas.

Lukai, dauguma sportininkų po tokių traumų neišvengia baimės jausmo. Sakyk, ar tau pavyko su juo susitvarkyti?

Ta baimė dingsta su laiku. Šiose rungtynėse taip pat netrūko momentų, kai susidūriau su varžovais, buvau griaunamas...bet tai yra futbolas – žaidimas, kuriame kontakto išvengti neįmanoma.

Iš patirties žinau, kad jei bijai – vadinasi, dar nesi pasiruošęs grįžti. Aišku, lengviau buvo dėl to, kad tai draugiškas mačas. Oficialiose rungtynėse bus kitaip. Ten visi kovos tik dėl pergalės, tad pasaugojimų nebus jokių.

Pavargai per tas šešiolika minučių?

Nuovargis dvipusis. Lyg ir emocijos pridėjo jėgų, tačiau žaidybinės praktikos stoka jas sekino. Šiaip, kūno savijauta kasdien vis geresnė ir geresnė. Sakyčiau, kad vienintelis dalykas, kurio trūksta – praktika.

Kaip manai, kiek toli esi nuo savo idealios sportinės formos?

Aš esu maksimalistas, kuriam ideali sportinė forma neegzistuoja. Jei žaidžiu gerai – noriu žaisti dar geriau. Jei žaidžiu dar geriau – tada siekiu dar labiau kelti kartelę.

Daug dirbu papildomai su treneriais, jie man padeda atgauti formą. Aišku, ji nėra labai gera, juk nebūna, kad nežaidi vienuolika mėnesių, o grįžti toks, kaip buvai. Reikia laiko bei žaidybinės praktikos ir forma, neabejotinai, grįš.

Augusto Četkausko nuotr.