T. Pikkarainenas: „Aš pats dar nežinau, ar būsiu čia kitą sezoną“

fkriteriai.lt nuotr.

Vilniaus „Riteriai“ praėjusį šeštadienį įdėjo milžiniškai daug pastangų, kad nepralaimėtų paskutinių sezono rungtynių Kaune ir turnyro lentelėje neliktų paskutiniai. Nepasisekė. Kaip ir nepasisekė daugelyje šio sezono aspektų. Apie visas 2020 m. dedamąsias atvirai papasakojo rugpjūtį prie sostinės klubo vairo stojęs vyriausiasis treneris Tommi Pikkarainenas.

Prieš sezoną į komandos treniruotes atvyko venesuelietis saugas Angelis Lezama ir gynėjas Weslie Johnas iš Trinidado ir Tobago. Jie abu turėjo būti komandos lyderiais, tačiau dėl koronaviruso ir biurokratinių priežasčių vienas oficialiose rungtynėse debiutavo tik liepą, kitas – aikštėje taip ir nepasirodė.

Vėliau sekė trenerių kaita, po to komandą paliko lyderis Donatas Kazlauskas, po dar šiek tiek laiko vilniečiams koją pakišo priverstinė saviizoliacija, o galiausiai, besiruošdamas paskutinėms rungtynėms, T. Pikkarainenas savo dispozicijoje turėjo vos trylika sveikų aikštės žaidėjų.

„Galime kalbėti, ką norime, bet tikslo mūsų komanda nepasiekė. Ne konkretus žaidėjas, ne treneris, o visa komanda. Kiekvienas iš mūsų privalome pažiūrėti į veidrodį ir pagalvoti, ką galėjome padaryti kitaip. Be abejo, per tuos tris mėnesius, kuriuos aš praleidau Lietuvoje, mes padarėme gerų dalykų. Deja, pabaigoje to neužteko, kad ir kitąmet varžytumėmės UEFA Europos lygos atrankoje.

Aš galvoju, kad man stojus prie komandos vairo, jos žaidimas pasikeitė. Pradėjome spausti varžovus, pradėjome daugiau žaisti komandinį žaidimą, tačiau reikia suprasti, kad aš čia buvau per trumpai, kad viskas pasikeistų kardinaliai. Kitas dalykas – šiemet mums labai nesisekė.

Kalbėti apie sėkmę, nėra mano mėgstamas užsiėmimas, tačiau man atvykus, pirmą savaitę treniruotėje aš turėjau 23 žaidėjus, paskutinę savaitę – vos 13. Traumos, deja, yra tas dalykas, kurio kontroliuoti neįmanoma. Kaip ir viruso. Galime kalbėti bet ką, tačiau tos dvi savaitės, kai po Dominyko Barausko teigiamo testo turėjome saviiizoliuotis, buvo lemiamos paskutinėje sezono fazėje“, – pasakojo T. Pikkarainenas.

Apibendrindamas visą sezoną, treneris nevengė prisiminti ir gerų dalykų: nuolat į įvairaus amžiaus rinktines kviečiamų komandos žaidėjų, D. Kazlausko „užaugimo“ iki Ukrainos, užtikrintų rungtynių ketvirtajame rate prieš Vilniaus „Žalgirį“ ir Gargždų „Bangą“. Būtent tuos teigiamus įrašus klubui svarbu perkelti ir į kitą sezoną.

„Aš pats dar nežinau, ar būsiu čia kitą sezoną, tačiau nepriklausomai nuo to, iki jo labai svarbu priimti teisingus sprendimus, kurie po metų leistų sugrįžti į UEFA Europos lygos atranką. Aš savo idėjas prezidentui išsakiau, o kaip bus – parodys laikas.

Esu tęstinumo šalininkas, nes nuolat viską keičiant, sėkmės sulaukti neįmanoma. „Riteriams“ paskutinėse rungtynėse Kaune, išskyrus Mindaugą Grigaravičių, atstovavo vien jauni žaidėjai. Natūralu, kad žaidžiant su jaunimu išlaikyti stabilumą yra labai sudėtinga. Tačiau trenerio užduotis yra stabilizuoti šį procesą ir išnaudoti jų potencialą. Daugelis šių žaidėjų turi puikią ateitį, todėl teisingas darbas su jais, skautingas, naujokų pasirinkimas yra „Riterių“ raktas į sėkmingesnį sezoną“, – viltingai pokalbį baigė „Riterių“ strategas iš Suomijos.