“Žalgiris” ištesėjo pažadą: Ukrainos vaikai atvyko į Lietuvą

foto: V.Aleksandravičius/zalgiris-vilnius.lt

Kovo mėnesį šalies čempionas Vilniaus “Žalgiris” pasikvietė į Lietuvą Ukrainos klubą Lvovo “Karpaty” bei pažadėjo jam, jog parama ukrainiečiams neapsiribos tik draugiškomis rungtynėmis. Tesėdami savo žodį žalgiriečiai kartu su Neringos miesto savivaldybe bei viešbučiu “Nidos banga” sudarė sąlygas į Lietuvą atvykti 40-čiai vaikų, nukentėjusių nuo neramumų Rytų Ukrainoje.

Visą pirmąją birželio savaitę svečiai iš Ukrainos praleido Klaipėdos krašte, kur iš arti susipažino su Neringos miestu, jo istorija ir kerinčia gamta. Vaikai lankėsi kūrybinėse dirbtuvėse, galerijose, etnografinėse vietovėse, Neringos miesto savivaldybėje susitiko su jos meru, viešėjo delfinariume, plaukiojo laivu, grožėjosi mariomis bei kopomis, žaidė futbolą, o su Lietuva atsisveikino smėlėtame Baltijos jūros krante statydami draugystės uostą.

“Dar prieš sužaidžiant draugiškas rungtynes su Lvovo “Karpaty” klubu buvome paruošę ilgalaikio bendradarbiavimo su Ukraina viziją. Norėjome prisidėti prie šios tautos, mūsų kaimynų, problemų sprendimo. Vaikų pakvietimas į Lietuvą tapo vienu iš būdų padėti. Tikimės, kad šis nuostabus Lietuvos kampelis jiems suteikė ramybę, saugumo jausmą ir įsimintinas akimirkas”, - sakė Vilniaus “Žalgirio” futbolo klubo direktorė Vilma Venslovaitienė.

Jai antrino ir vaikų apgyvendinimu bei maitinimu pasirūpinusi viešbučio “Nidos banga” direktorė Algima Noreikienė: “Mes esame “Žalgirio” šeimos dalis, todėl kuo galėjome, tuo prisidėjome prie gražių ir kilnių tikslų įgyvendinimo.”

Nuo savo kasdienių rūpesčių bent trumpam Lietuvoje pabėgę Ukrainos vaikai žavėjosi Klaipėdos krašto grožiu ir gaiva, mėgavosi Baltijos jūros bangomis, tačiau kaip pastebėjo Neringos miesto meras Darius Jasaitis, svečių akyse net ir tokiomis akimirkomis buvo galima išvysti jų neapleidžiantį nerimą dėl namuose likusių šeimos narių.

“Visi žinome, kokia yra Ukrainoje situacija. Turbūt kiekvienas apie ją kalbame savo namuose ar su draugais, viliamės, jog toks likimas neištiktų mūsų pačių. Tad nenuostabu, kad jaudulys jaučiamas net nebūnant karo zonoje. Vaikai išgyvena dėl savo tėvų, brolių seserų.

Norime jiems padėti finansiškai, morališkai, dvasiškai. Vaikams pasakėme, jog kiek leis mūsų galimybės, mes juos priimsime ir rūpinsimės jais. Lauksime jų sugrįžtant su tėvais bei draugais”, - kalbėjo su ukrainiečiais Neringos miesto savivaldybėje ilgai įvairiomis temomis bendravęs D. Jasaitis.